Kategorija: LKU grupės naujienos

Gražiausia pavasario šventė – šv. Velykos – kviečia sulėtinti žingsnį, pabūti su artimaisiais ir pasidžiaugti gera nuotaika. O mes pasirūpinome, kad net ir švenčių metu galėtumėte patogiai atlikti svarbiausius mokėjimus.

LKU grupės kredito unijos teikia momentinių mokėjimų paslaugą, todėl šventiniu laikotarpiu, nuo 2025 m. balandžio 18 d. (Didžiojo penktadienio) iki balandžio 21 d. (Antrosios Velykų dienos), galėsite pervesti lėšas iki 15 000 Eur į daugelį Lietuvos ir Europos finansų įstaigų, priimančių momentinius mokėjimus, nedelsiant.

• Jeigu pervedama suma viršys 15 000 Eur arba gavėjo mokėjimo paslaugų tiekėjas nepriima momentinių mokėjimų, pervedimas bus įvykdytas artimiausios darbo dienos rytą.
• Mokėjimai tarp LKU grupei priklausančių kredito unijų sąskaitų bus vykdomi kaip įprastai – lėšos gavėją pasieks nedelsiant.
• Lėšas iš kitos finansų įstaigos švenčių metu gausite iš karto, jeigu siuntėjo mokėjimo paslaugų tiekėjas teikia momentinių mokėjimų paslaugą.

Primename, kad šventinėmis dienomis atsiskaityti mokėjimo kortelėmis prekybos ir paslaugų teikimo vietose, išsigryninti lėšas tinklo „Medus“ arba kituose bankomatuose, naudotis el. bankininkyste „i-Unija“ ir LKU mobiliąja programėle galėsite kaip įprasta.

Linkime nepaprastų akimirkų drauge per šv. Velykas!

„Turite sukaupti bent trijų mėnesių išlaidoms lygiavertę sumą santaupų“, – tokią rekomendaciją nuolat kartoja finansų ekspertai. Tačiau ar tai įmanoma, kai kas mėnesį tenka mokėti paskolos įmokas?

„Paskolos mokėjimas ir taupymas – ne alternatyvos, o sėkmingos asmeninių finansų strategijos dalys, – sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė. – Tai kaip treniruotė raumenims – iš pradžių gali būti sunku, bet laikui bėgant finansinė disciplina tampa įpročiu, duodančiu apčiuopiamų rezultatų.“

Kaip paskirstyti pajamas, kad liktų santaupoms?

Komentuodama galimybę kaupti santaupas net ir mokant paskolos įmokas, E. Čipkutė pabrėžia – svarbiausia, kad paskolų įmokos neviršytų 40 proc. asmens ar namų ūkio mėnesio pajamų.

„Tai riba, kurią peržengus prasideda finansinis disbalansas“, – paaiškina LBA prezidentė. Pasak jos, likę 60 proc. pajamų turėtų būti paskirstyti taip, kad bent 10 proc. keliautų ir į taupymo sąskaitą.

Yra ir kita formulė, padedanti efektyviau valdyti asmeninius finansus. Ji leidžia apskaičiuoti, kiek kas mėnesį teks skirti finansiniams įsipareigojimams, būtinosioms ir kintančioms išlaidoms ir, žinoma, taupymui.

„Tokiu atveju išlaidos skirstomos į konkrečias biudžeto eilutes. Daugeliui pasitarnauja klasikinė 50/30/20 formulė, kai 50 proc. pajamų skiriama būtinosioms išlaidoms, 30 proc. – įvairiems norams, o 20 proc. atidedama taupymui. Žinoma, turintiems paskolą šį santykį reikia adaptuoti, atsižvelgiant į individualias galimybes“, – pataria E. Čipkutė.

Ji taip pat rekomenduoja iškart gavus pajamų atidėti dalį sumos į atskirą taupymo sąskaitą.

„Mokėkite pirmiau sau nei kitiems. Jei planuosite taupyti tik nuo to, kas liks mėnesio pabaigoje, dažniausiai nebebus iš ko taupyti“, – akcentuoja E. Čipkutė.

Maži dalykai – reikšminga įtaka

Taupant, kai reikia mokėti ir paskolą, kiekvienas euras gali būti vertingas. Neretai kiekvieno iš mūsų biudžete dažnai esama „nematomo pinigų nutekėjimo“ – mažų, bet pasikartojančių išlaidų, kurias sumuojant per metus gali būti gaunamos įspūdingos sumos.

„Įvairūs tyrimai rodo, kad vidutinis vartotojas kasmet galėtų sutaupyti bent 1 000 eurų ar net daugiau vien optimizuodamas kasdienes išlaidas. Pavyzdžiui, atsisakius vienų 15 eurų kainuojančių pietų restorane per savaitę, per metus būtų sutaupoma 780 eurų“, – nurodo E. Čipkutė. Pasak jos, kiek ir kur būtų galima apkarpyti asmenines išlaidas, turėtų spręsti kiekvienas individualiai. Tačiau ji pažymi, kad vartotojai neretai patiria nebūtinų išlaidų, kai pasiduoda impulsyviam pirkimui, nesuplanuoja apsipirkimo, užsisako įvairias prenumeratas, kurias vėliau pamiršta.

„Išlaidų optimizavimas nereiškia, kad reikia atsisakyti gyvenimo malonumų. Tai labiau susiję su sąmoningais pasirinkimais ir atidesniu planavimu“, – pabrėžia LBA vadovė.

Kur padėti finansinę pagalvę?

Taupymas turint paskolą nėra neįmanoma misija – tai greičiau finansinės disciplinos ir išmintingų pasirinkimų rezultatas, pastebi E. Čipkutė. Anot jos, paskolos turėjimas neretai tampa net postūmiu geriau valdyti savo finansus.

„Žmonės, turintys paskolų, dažnai tampa atsargesni ir planuoja savo išlaidas kruopščiau nei tie, kurie neturi finansinių įsipareigojimų. Yra net tyrimų, kurie rodo, kad gana dažnai nutinka taip, jog didėjančios pajamos neužtikrina didesnio taupymo, nes kuo daugiau uždirbama, tuo daugiau išleidžiama ir taupymui nieko nelieka“, – sako LBA prezidentė.

Jos teigimu, įdėjęs šiek tiek pastangų ir drausmės daugelis galėtų pasiekti finansinio saugumo jausmą – ne tik gebėjimą apmokėti einamąsias sąskaitas, bet ir pasirengimą netikėtumams.

„Idealiu atveju kiekvienas turėtų siekti sukaupti trijų mėnesių būtinosioms išlaidoms skirtą sumą, turintys paskolų – šešių mėnesių, o turintys šeimą su nepilnamečiais vaikais – devynių mėnesių laikotarpiui“, – aiškina E. Čipkutė. Ji pabrėžia, kad toks finansinis rezervas padėtų išvengti skolų susidūrus su nenumatytomis išlaidomis ar pajamų sumažėjimu.

Formuojant pasirinkto dydžio finansinę pagalvę, ekspertės teigimu, svarbi net ir pinigų laikymo forma.

„Atsarginio fondo pinigai turėtų būti prieinami, tačiau ne per lengvai – geriausia juos laikyti atskiroje sąskaitoje, nepririštoje prie kasdienės banko kortelės. Taip bus sumažinta tikimybė, kad silpnumo akimirką santaupos būtų išleistos nebūtinam pirkiniui“, – pataria Lietuvos bankų asociacijos prezidentė.

Apibendrindama taupymo temą, kai reikia mokėti ir paskolą, E. Čipkutė pabrėžė, kad kiekvienam svarbiausia suprasti, jog taupymas – tai ne vienkartinis veiksmas, o gyvenimo būdas.

„Net ir nedidelės, bet nuolat atidedamos sumos ilgainiui virsta reikšmingu finansiniu rezervu, suteikiančiu daugiau ramybės ir atveriančiu naujas galimybes“, – sako LBA prezidentė.

Kaip valdyti savo finansus ir kokių veiksmų imtis, galima sužinoti ir peržiūrėjus LBA finansinio švietimo projekto „Paskolos ABC“ informacinį videosiužetą, kuriame laidų vedėjas Paulius Ambrazevičius pasakoja, kaip valdyti biudžetą turint finansinių įsipareigojimų.

Lietuvos bankų asociacijos informacija

Lietuvos žemės ūkio sektoriui susiduriant su augančiomis sąnaudomis, rinkos svyravimais ir poreikiu investuoti į naujas technologijas, LKU kredito unijų grupė siūlo ūkininkams itin lanksčias finansavimo sąlygas, ilgesnius kredito terminus bei galimybę pasinaudoti nacionalinio plėtros banko ILTE garantijomis.

LKU kredito unijų grupę prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) skaičiuoja, kad dėl besikeičiančios ekonominės situacijos ir tvarumo tendencijų pastaraisiais metais ūkininkų skolinimosi suma nuosekliai augo. Pernai grupės paskolų ūkininkams portfelis per metus padidėjo 9 proc. iki 110 mln. eurų, o naujų paskolų sutarčių buvo pasirašyta 6 proc. daugiau – 694 vnt.

„Pastebime, kad ūkiai vis dažniau kreipiasi dėl finansavimo siekiant savo veikloje įdiegti modernias technologijas bei inovatyvią įrangą, kuri padėtų efektyviau vykdyti veiklą bei tuo pačiu prisidėtų prie globalių tvarumo tikslų“, – sako LCKU Finansinių rizikų departamento direktorė Ingrida Pūkienė.

Atsižvelgiama į individualius poreikius

Pasak I. Pūkienės, dėl finansavimo į LKU grupės kredito unijas gali kreiptis tiek jaunieji ūkininkai, kurie dar tik nori pradėti savo veiklą, bet susiduria su lėšų trūkumu, tiek plėtrą planuojantys modernūs ūkiai.

Ūkininkai, norintys įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, kredito unijose gali gauti finansavimą iki 25 metų laikotarpiui. Apyvartinėms lėšoms kredito linijos gali būti suteikiamos iki 5 metų, leidžiant išlaikyti ūkininkų finansinį stabilumą net sudėtingais sezonais.

Kredito unijos taip pat išlieka patikimu partneriu ir nišiniams ūkiams, kuriems gauti finansavimą palankiomis sąlygomis gali būti sudėtinga – specializuotiems ar mišriems ūkiams, medelynams, užsiimantiems pienininkyste, galvijų auginimu ir t.t.

„Net septyniose mūsų grupės kredito unijose žemės ūkio subjektų finansavimas bendrame kreditų portfelyje viršija 50 proc., o vienoje siekia net 72 proc. Tai rodo, kad dalis kredito unijų specializuojasi šiame sektoriuje ir puikiai įsiklauso į individualius ūkininkų poreikius“, – teigia I. Pūkienė.

Lengvatinės sąlygos su ILTE

LKU kredito unijų grupė aktyviai dalyvauja įvairiose priemonėse, skirtose palengvinti sąlygas žemės ūkio subjektams plėsti ar modernizuoti savo ūkius. Visos ūkininkams siūlomos lengvatinės finansavimo priemonės įgyvendinamos bendradarbiaujant su nacionaliniu plėtros banku ILTE.

ILTE garantijos suteikia galimybes gauti kreditą tiems ūkininkams, kurie neturi pakankamo užstato. Finansavimas su ILTE garantija dažnai leidžia finansų įstaigoms įkeisti tik už finansavimo lėšas įsigyjamą turtą, sumažinant turto vertinimo, įkeitimo ir draudimo išlaidas.

„ILTE bendradarbiavimas su kredito unijomis tiesiogiai prisideda prie efektyvesnio ūkininkų finansavimo. Kredito unija, gavusi individualią garantiją, gali suteikti kreditavimą ūkio subjektams, kurių projektai yra rizikingesni. Žemės ūkio subjektai gali pasinaudoti ILTE lengvatinėmis paskolomis, kurios teikiamos per atrinktas kredito unijas“, – teigia ILTE klientų ir finansavimo sprendimų vadovė Giedrė Gečiauskienė.

Įstaiga kartu su kredito unijomis siūlo lengvatines paskolas jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, paskolas investicijoms, įskaitant į žemės ūkio valdas, žemės ūkio produktų perdirbimą, pasidalytos rizikos paskolas.

Nuo šių metų kovo 3 d. Nacionalinėje mokėjimų agentūroje (NMA) taip pat pradėtos rinkti paraiškos iš norinčiųjų gauti lengvatines paskolas pagal priemones „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“.

Pasak G. Gečiauskienės, daugiau nei 97 proc. besikreipiančių dėl garantijos gauna teigiamą atsakymą. Per 2024 m. ILTE suteikė virš 430 individualių garantijų, kurių suma viršijo 43 mln. Eur.

Didžiausia šalyje LKU kredito unijų grupė vienija 44 kredito unijas, kurių veiklą prižiūri LCKU. Grupė teikia pagrindines finansines paslaugas privatiems klientams, verslui ir ūkiui, įskaitant mokėjimo korteles, indėlius ir paskolas. Grupės konsoliduotas paskolų portfelis pernai augo 10,53 proc. ir sudarė 820 mln. Eur.

Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) prižiūrima LKU kredito unijų grupė 2024 metus užbaigė reikšmingu augimu ir dar labiau sustiprino savo, kaip finansinių paslaugų teikėjo bei gyventojų ir verslo finansuotojo, pozicijas. Metų pabaigoje LKU grupė vienijo 45 kredito unijas bei LCKU.

Pagrindinių veiklos rodiklių apžvalga

LKU kredito unijų grupės turtas, trečiąjį 2024 metų ketvirtį peržengęs istorinę 1 mlrd. eurų ribą, metų pabaigoje siekė 1,098 mlrd. eurų. Tai net 27,65 proc. daugiau nei metų pradžioje. Pasak Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovo ir valdybos pirmininko Mindaugo Vijūno, kryptingai stiprinama kooperatinė bankininkystė leidžia ne tik užtikrinti stabilų augimą, bet ir plėsti paslaugų spektrą:

„Kredito unijos išlaiko glaudų ryšį su savo nariais, todėl gerai supranta jų poreikius ir gali pasiūlyti lanksčias finansavimo galimybes tiek gyventojams, tiek verslui. Galime teigti, kad mūsų sprendimai atliepia klientų lūkesčius, tad augęs pasitikėjimas ir pasitenkinimas kredito unijų sistema atsispindėjo ir finansiniuose rodikliuose“, – teigia LCKU vadovas.

2024 metais LKU kredito unijų grupė uždirbo 48,88 mln. eurų grynųjų palūkanų pajamų – 6,2 proc. daugiau nei prieš metus. Palūkanų pajamos per metus augo beveik ketvirtadaliu – 24,97 proc. ir siekė 74,61 mln. eurų. Taip pat fiksuotas augantis grupės efektyvumas – grynosios paslaugų ir komisinių pajamos sudarė 211 tūkst. eurų, t. y. 739,39 proc. daugiau nei prieš metus.

LKU grupės išlaidų ir pajamų santykio rodiklis pernai siekė 46,72 proc., o padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis – 297,55 proc. Šie rezultatai rodo, kad augantis indėlių portfelis prisidėjo prie unijų likvidumo stiprėjimo, užtikrindamas jų finansinį stabilumą ir galimybes toliau plėsti veiklą. Kapitalo pakankamumo rodiklis metų pabaigoje, remiantis neaudituotais duomenimis, siekė 16,63 proc., o tai yra 0,15 proc. daugiau nei prieš metus po pelno įskaitymo į perskaičiuotą kapitalą. Šis rezultatas patvirtina tvarų rezervų formavimą ir nuoseklų grupės kapitalo stiprinimą.

Tuo metu grupę prižiūrinčios LCKU turtas 2024-aisiais augo 21,34 proc. ir metų pabaigoje siekė 380,65 mln. eurų. Viso LCKU uždirbo 2,25 mln. eurų grynojo pelno, o LCKU uždirbtas išlaidų ir pajamų santykio rodiklis per metus nukrito nuo 53,66 proc. iki 45,21 proc.

Gyventojų ir verslo finansavimas

Pasibaigus 2024-iesiems, konsoliduotas LKU kredito unijų grupės paskolų portfelis augo 10,68 proc. ir pasiekė 820,04 mln. eurų. Iš viso per metus buvo sudaryta daugiau nei 4 600 naujų paskolų sutarčių, kurių bendra suma siekė 231,9 mln. eurų.

Vertinant paskolų portfelio struktūrą, labiausiai augo verslo paskolų segmentas – jo balansinė vertė per metus išaugo 17,72 proc. iki 331,09 mln. eurų. Būsto finansavimas taip pat buvo spartus: naujų būsto paskolų per metus LKU grupės kredito unijos suteikė už 49,12 mln. eurų sumą, o portfelio balansinė vertė nuo metų pradžios augo 3,77 proc. iki 347,9 mln. eurų.

Tuo tarpu vartojimo paskolų portfelis per metus augo 22,8 proc. ir siekė 25 mln. eurų – daugiausia buvo skolinamasi būsto atnaujinimo ir automobilio įsigijimo reikmėms. Žemės ūkio sektorius taip pat aktyviai naudojosi finansavimo galimybėmis – suteiktų paskolų portfelis per metus padidėjo 9,03 proc. iki 110,42 mln. eurų.

Gyventojų taupymas

LKU kredito unijų grupės duomenimis, vis daugiau gyventojų ir verslo subjektų renkasi unijose taupyti sudarę indėlių sutartį. 2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis, LKU grupės konsoliduotas indėlių portfelis, įskaitant ir lėšas einamosiose sąskaitose, siekė 972,14 mln. eurų, per metus išaugęs 25,74 proc.

Viso per 2024 metus LKU grupėje buvo sudaryta 38 839 naujos terminuotųjų ir taupomųjų indėlių sutartys, o tai yra 19,06 proc. daugiau per tą patį laikotarpį metais anksčiau. Tam daugiausiai įtakos turėjo vienos aukščiausių indėlių palūkanų Lietuvoje, kurias klientams siūlo LKU grupės kredito unijos.

Apie LKU kredito unijų grupę

Esame didžiausia kredito unijų grupė Lietuvoje. Mūsų 44 kredito unijos, prižiūrimos Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU), siūlo platų spektrą finansinių paslaugų privatiems asmenims, verslui ir ūkiui, įskaitant mokėjimo korteles, indėlius ir paskolas. Kiekvienam klientui skiriame individualų dėmesį ir padedame rasti geriausius finansinius sprendimus. Esame artimas bendruomenių finansinis partneris. Čia visi savi.

LKU kredito unijų grupė praneša, kad nuo 2025 m. kovo 1 d. momentinių pervedimų SEPA erdvėje maksimali suma bus padidinta iki 15 000 Eur. Tai reiškia, kad nuo minėtos datos privatūs ir verslo klientai galės nedelsiant pervesti lėšas iki 15 000 Eur į daugelį Lietuvos ir Europos finansų įstaigų, kurios priima momentinius mokėjimus.

Primename, kad momentiniai pervedimai eurais vykdomi visą parą, įskaitant savaitgalius ir švenčių dienas. Lėšos gavėjo sąskaitą pasiekia akimirksniu, todėl tai – itin greitas ir patogus sprendimas.

Šiuo metu momentiniams pervedimams taikoma maksimali 5 000 Eur suma. Jei pervedama suma viršija šią ribą arba gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas nepriima momentinių pervedimų, mokėjimas bus vykdomas kaip paprastasis SEPA pervedimas.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. gyventojai galės pasinaudoti supaprastinta tvarka nekilnojamuoju turtu užtikrintų kreditų refinansavimui. Naujovės bus taikomos fizinių asmenų ne verslo poreikiams sudaromoms kredito sutartims, kurių įsipareigojimų įvykdymas užtikrinamas nekilnojamojo turto hipoteka, daugiausia – būsto paskolų sutartims.

Refinansavimas supaprastinta tvarka galės būti taikomas, jei:

• nesikeičia kredito suma (likutis);
• įkeičiamas tas pats nekilnojamasis turtas, kuris buvo įkeistas pagal esamą kredito sutartį;
• neilgėja kredito grąžinimo terminas;
• kreipimosi į naują kredito davėją dieną nevėluojama mokėti įmokų pagal esamą kredito sutartį.

Pagal naująją tvarką, gyventojams nebereikės kreiptis į esamo kredito davėją dėl papildomų dokumentų – pakaks tiesiogiai bendrauti su naujuoju paskolos davėju. Tai reiškia, kad gyventojams nebereikės rūpintis pažyma apie kredito likutį ir esamo kredito davėjo sutikimu įkeisti turtą antrine hipoteka.

Jei naujam kredito davėjui bus reikalinga nauja nepriklausomo vertintojo parengta būsto vertinimo ataskaita, gyventojams šios išlaidos bus kompensuojamos po refinansavimo sutarties sudarymo. Be to gyventojams nebus taikomi administravimo mokesčiai, o taip pat bus kompensuojami notaro ir hipotekos įregistravimo ar išregistravimo mokesčiai.

Esamas kredito davėjas taip pat gali pateikti pasiūlymą nemokamai pakeisti pradinę paskolos sutartį pagerinant sutarties sąlygas, t. y. pasiūlyti persitarti dėl kredito sutarties sąlygų. Tačiau jei esamas kredito davėjas neketina teikti pasiūlymo dėl sutarties keitimo, jis privalo ne vėliau kaip per 5 d. d. nuo naujo kredito davėjo kreipimosi į jį dienos apie tai informuoti kredito gavėją.

Šią kreditų refinansavimo tvarką inicijavo Lietuvos bankas ir Finansų ministerija. Pokyčiai skirti palengvinti gyventojams derybas su finansų įstaigomis dėl palankesnių paskolos sąlygų.

Informuojame, kad 2024 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos banko valdyba patvirtino 2025–2027 metais galiosiančią pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšelio kainą ir sudėtį.

2025 m. sausio 1 d. įsigalios maksimalus mėnesinis komisinis atlyginimas už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą – 1 Eur. Socialinę paramą gaunantiems asmenims pagrindinės lengvatinės mokėjimo sąskaitos paslaugos kaina – 0,50 Eur. Už šią kainą gyventojai per mėnesį galės iš bankomatų išsigryninti iki 800 Eur ir atlikti 15 mokėjimo pervedimų internetu.

Primename, kad į pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelį šiuo metu taip pat įtrauktos šios paslaugos:

• sąskaitos atidarymas ir tvarkymas;
• el. bankininkystė;
• saugi sąskaitos valdymo ir prisijungimo prie jos priemonė;
• neribotas gautų mokėjimų eurais įskaitymas;
• neribotas grynųjų pinigų įmokėjimas į sąskaitą bankomatų tinkluose „Medus“ ir „Bankomatas.lt“ ar kredito unijos pasirinktu būdu;
• mokėjimo kortelė ir atsiskaitymai ja prekybos vietose ir internetu.

Į Lietuvos banko patvirtintą pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio sudėtį įtrauktos būtiniausios mokėjimo paslaugos. Tačiau pagal poreikį vartotojai taip pat gali laisvai pasirinkti, ar naudotis pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšeliu, ar rinktis kitus LKU grupės kredito unijos siūlomus mokėjimo paslaugų krepšelius.

Artėjant didžiosioms metų šventėms informuojame, kad LKU grupės kredito unijos teikia momentinių mokėjimų paslaugą, todėl 2024 m. gruodžio 25–26 d. ir 2025 m. sausio 1 d. galėsite pervesti lėšas iki 5 000 Eur į daugelį Lietuvos ir Europos finansų įstaigų, priimančių momentinius mokėjimus.

• Jeigu pervedama suma viršija 5 000 Eur arba gavėjo mokėjimo paslaugų tiekėjas nepriima momentinių mokėjimų, lėšos bus įskaitytos į gavėjo sąskaitą artimiausios darbo dienos ryte.
• Mokėjimai tarp LKU grupei priklausančių kredito unijų sąskaitų bus vykdomi kaip įprastai ir lėšos į gavėjo sąskaitą bus įskaitomos nedelsiant.
• Lėšas iš kitos finansų įstaigos švenčių metu gausite iš karto, jeigu siuntėjo mokėjimo paslaugų tiekėjas teikia momentinių mokėjimų paslaugą.
• Visu šventiniu laikotarpiu atsiskaityti mokėjimo kortelėmis prekybos ir paslaugų teikimo vietose, išsigryninti lėšas tinklo „Medus“ arba kituose bankomatuose, naudotis el. bankininkyste „i-Unija“ ir LKU mobiliąja programėle galėsite kaip įprasta.

Linkime gražių, šiltų ir jaukių švenčių!

Laikotarpis prieš Kalėdas – kupinas laukimo, dovanų paieškų bei nuolaidų medžioklės rūpesčių, tačiau tuo pačiu metu didesnę pavarą įjungia ir finansiniai sukčiai. Šventinis metas yra jų darbo sezonas, ir išsiblaškę pirkėjai dažnai tampa apgavysčių aukomis. Lietuvos bankų asociacija (LBA), kurios narė yra ir LKU kredito unijų grupė, nuolat informuoja visuomenę apie įvairius sukčių veikimo metodus. Šiemet ir vėl tęsiama informacinė kampanija „Atpažink sukčių“, kurios tikslas – atkreipti žmonių dėmesį į apgavikų dažniausiai pasitelkiamas kaukes.

Šį kartą kampanijos, kuri vykdoma jau trečiuosius metus, laikotarpiu vykdomas socialinis eksperimentas. Jo rezultatai paaiškės jau netrukus, gruodžio pradžioje.

„Nepaisant įvairių institucijų ir kredito įstaigų dedamų pastangų, informuojant apie įvairiausius sukčiavimo būdus, žmonės vis tiek praranda budrumą ir įsivelia į apgavikų pinkles. Prieškalėdiniu laikotarpiu tokių incidentų padaugėja, kadangi įvairiais kanalais žmonėms plaukia patrauklūs prekių, nuolaidų pasiūlymai. Deja, didelė dalis iš jų yra netikri, sukonstruoti piktavalių tam, kad išviliotų apsigavusių pirkėjų pinigus. Tikimės, kad šiuo metu vykdomai kampanijai pasirinktas socialinis eksperimentas bei jo komunikavimas sudomins visuomenę ir pastūmės žmones labiau pasidomėti finansinio sukčiavimo tema – kaip atpažinti sukčius ir kaip nuo jų apsisaugoti. Linkime visiems  būti atidiems ir mėgautis šventiniu laikotarpiu be nemalonių staigmenų“, – sako LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Praėjusiais metais LBA kampanijos „Atpažink sukčių“ metu vykdytos iniciatyvos sulaukė didelio auditorijos susidomėjimo. Apgaulingo sukčių skambučio vaizdo įrašas, kuriame telefoninius sukčius imitavo Mantas Stonkus ir Algis Ramanauskas, sulaukė daugiau nei 70 tūkst. peržiūrų. Populiarios tinklalaidės „Trečia lentyna“ atlikta įvairių sukčiavimo scenarijų dekonstrukcija pritraukė 160 tūkst. stebėtojų dėmesį.   

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro atlikta 2024 m. trečiojo ketvirčio sukčiavimo atvejų analizė atskleidė, jog finansiniai sukčiai ir toliau sėkmingai pelnosi taikydami gerai pažįstamus sukčiavimo metodus – ženkliai išaugo telefoninio sukčiavimo žalos mastas, investicinio ir susirašinėjimo el. paštu perėmimo sukčiavimai.

Finansiniai sukčiai liepos – rugsėjo mėn. kėsinosi išvilioti 8,9 mln. Eur, tačiau bendra iš gyventojų ir įmonių išviliota suma siekė 4,8 mln. Eur. Finansų įstaigoms pavyko apsaugoti 42 proc. sukčių bandytų išvilioti lėšų.

Šiemet trečiąjį metų ketvirtį buvo užfiksuoti 2969 sukčiavimo atvejai, rodantys nuoseklų incidentų mažėjimą (21,06 proc. per tris ketvirčius). Tačiau per tą patį laikotarpį gyventojų ir įmonių patiriami nuostoliai išaugo daugiau nei 30 proc. iki 4,8 mln. Eur.

LBA kviečia gyventojus ir toliau skirti daugiau dėmesio sukčiavimo prevencijai: domėtis, kokius metodus naudoja nusikaltėliai, apie tai kalbėtis šeimose, įspėti vyresnius artimuosius ir dalintis patarimais, kaip atpažinti sukčių. Aktualios informacijos galima rasti internetinėje svetainėje www.atpazinksukciu.lt.   

Finansinio sukčiavimo schemos nuolat kinta – sukuriami nauji apgaulės metodai arba vėl pradedama taikyti anksčiau pasiteisinusius sukčiavimo būdus. Gyventojai, susidūrę su sukčiais, kviečiami dalintis savo patirtimi: LBA ragina apie patirtus sukčiavimo būdus pranešti el. paštu [email protected]. Pateiktos istorijos nuasmeninamos ir vėliau pateikiamos svetainėje www.atpazinksukciu.lt bei viešinamos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose.

LBA primygtinai ragina niekam neatskleisti savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų, neatidarinėti įtartinų nuorodų, kurias siunčia nepažįstami asmenys, neskubėti reaguoti į gąsdinančias žinutes ar skambučius, kuriais pranešama apie neva užblokuotas paskyras, sąskaitas ir pan. Taip pat svarbu naudotis tik oficialiomis paslaugų teikėjų svetainėmis.

Jeigu vis tik kilo įtarimas, kad pinigus ar asmeninę informaciją perdavėte sukčiams, raginama nedelsiant kreiptis į savo kredito uniją ir į policiją.

Lietuvos bankų asociacijos informacija

LKU kredito unijų grupės, jungiančios 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), turtas pasibaigus trečiam šių metų ketvirčiui pirmą kartą istorijoje pasiekė 1 milijardo eurų ribą – 1 013,5 mln. eurų, nuo metų pradžios augęs 17,79 %.

„Mūsų klientų kredito unijoms patikėtas milijardas eurų yra ne tik ryškus pasitikėjimo ženklas, bet ir atsakomybė, kuri įpareigoja dar labiau siekti kokybiškų paslaugų teikimo. Šis pasiekimas simbolizuoja nuoseklų LKU kredito unijų grupės augimą, patvirtina mūsų finansinį stabilumą ir stiprėjančią poziciją rinkoje, – teigia Mindaugas Vijūnas, Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas. – Esame dėkingi kiekvienam nariui ir klientui už pasitikėjimą – tai skatina mus tobulinti teikiamų paslaugų spektrą, nuolat diegti naujoves ir dar labiau prisidėti prie Lietuvos regionų ekonominio augimo.“

LKU kredito unijų grupė nuolat naujina teikiamų paslaugų spektrą, todėl vien per trečiąjį ketvirtį įgyvendino dar kelis sėkmingus projektus – privatiems bei verslo klientams buvo pristatyta neatšaukiamų terminuotųjų indėlių bei momentinių mokėjimų paslaugos.

Pagrindinės veiklos rodiklių apžvalga

Per devynis šių metų mėnesius LKU kredito unijų grupė toliau sėkmingai stiprino kapitalo bazę, pritraukdama 3,5 mln. eurų subordinuotą paskolą iš Europos investicijų fondo (EIF) ir sėkmingai valdydama ilgalaikių nemokių paskolų riziką. Neaudituotais duomenimis, grupės palūkanų pajamos per šį laikotarpį pasiekė 54,09 mln. eurų, tai yra 27,56 % daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

LKU kredito unijų grupei toliau mokant bene didžiausias indėlių palūkanų normas rinkoje ir auginant indelių portfelį, 2024 metais stebimas ir indėlių sąnaudų augimas iki 18,2 mln. eurų. Nepaisant padidėjusių palūkanų sąnaudų terminuotiesiems indėliams, grynasis grupės pelnas išliko reikšmingas – 8,92 mln. eurų.

Preliminariais duomenimis, grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos turtas trečio ketvirčio pabaigoje siekė 313,71 mln. eurų, per devynis mėnesius išaugęs 22,72 %, o didžiausia centrinė kredito unija Lietuvoje uždirbo 2,25 mln. eurų grynojo pelno. Grynosios palūkanų pajamos per tris ketvirčius išaugo 15,74 % ir pasiekė 5,73 mln. eurų.

Neaudituotais 2024 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, LKU kredito unijų grupės likvidumo padengimo koeficientas augo iki 259,79 %. Pastarasis rodiklis ir kartu nuosekliai stiprinamas kapitalas patvirtina LKU grupės stabilumą ir tvarią veiklą. Tuo metu išlaidų ir pajamų santykio rodiklis rugsėjo 30 d. pasiekė 45,05 %. Grupę prižiūrinčios LCKU išlaidų ir pajamų santykio rodiklis siekė 42,77 %.

Verslo ir gyventojų finansavimas

Trečiąjį ketvirtį LKU grupės verslo ir privačių klientų finansavimo portfelis ir toliau tendencingai augo. Konsoliduotas LKU grupės vienijamų kredito unijų paskolų portfelis 2024 m. rugsėjo 30 d. siekė 794,92 mln. eurų – 9,61 % daugiau nei metų pradžioje.

Šiemet daugiausia sudaryta naujų paskolų verslui sutarčių – už 75,07 mln. eurų, 40,44 % daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Konsoliduotas verslo paskolų portfelis nuo metų pradžios padidėjo 14,63 % iki 322,39 mln. eurų.

Būsto paskolų portfelis šiemet taip pat augo 2,26 % iki 342,86 mln. eurų. Šiemet būsto kreditavimo sutarčių pasirašyta už 35,24 mln. eurų.

Vartojimo kreditų portfelis šiemet augo 24,52 %, iki 25,35 mln. eurų. Per devynis mėnesius išduota vartojimo kreditų iš viso už 12,5 mln. Eur, 61,15 % daugiau nei pernai.

Iš viso per tris ketvirčius sudarytų naujų paskolų sutarčių skaičius viršijo 3 700 vnt.  

Gyventojų taupymas

LKU kredito unijų grupės duomenimis, vis daugiau gyventojų ir verslo subjektų renkasi unijose taupyti sudarę indėlių sutartį. Dar daugiau, rugpjūčio pabaigoje LKU grupės unijos pristatė naują – neatšaukiamų terminuotųjų – indėlių rūšį. Vien pastarosios rūšies portfelis pasiekė 5,59 mln. eurų.

Per devynis mėnesius LKU grupėje buvo sudaryta 28 177 naujos terminuotųjų ir taupomųjų indėlių sutartys, o tai yra 16,19 % daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. 2024 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, LKU grupės konsoliduotas indėlių portfelis, įskaitant ir lėšas einamosiose sąskaitose, siekė 889,94 mln. eurų, per devynis mėnesius išaugęs 17,98 %.

Aukštos indėlių palūkanos ir garantuota palūkanų grąža yra pagrindiniai veiksniai, skatinantys klientus rinktis taupyti kredito unijose.

LKU kredito unijų grupė: finansų partneris daugiau nei 25 metus

Esame didžiausia kredito unijų grupė Lietuvoje. Mūsų 45 kredito unijos, prižiūrimos Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU), siūlo platų spektrą finansinių paslaugų privatiems asmenims, verslui ir ūkiui, įskaitant mokėjimo korteles, indėlius ir paskolas. Kiekvienam klientui skiriame individualų dėmesį ir padedame rasti geriausius finansinius sprendimus. Esame artimas bendruomenių finansinis partneris. Čia visi savi.

Viešojoje erdvėje ir kiekvieno žmogaus aplinkoje žodis „investicija“ tapo kasdienišku: „investavau į grožį“, „investavau į gerus žieminius batus“ ir pan. Kad dažniausiai tai – ne investicija, o išlaidos, nesusimąstoma. Juolab nepagalvojama, kad kiekvieną tikrą investiciją lydi ir rizika, kurią būtina pasverti. Taip „investuojant“ kasdienybėje ir nesigilinant į įtartinus siūlymus, gyventojai susiduria su investiciniais sukčiais ir neretai patiria reikšmingą finansinę žalą.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2024 m. II ketvirtį investicinio sukčiavimo atvejų mažėjo (378 atvejai, palyginti su 551 pirmąjį metų ketvirtį), tačiau iš gyventojų šiuo metodu išviliotų lėšų suma augo ir, palyginti su kitais sukčiavimo metodais, dėl investicinio sukčiavimo gyventojų patirti finansiniai nuostoliai buvo didžiausi. Per antrąjį šių metų ketvirtį investiciniai sukčiai iš gyventojų išviliojo 1,7 mln. Eur, o vidutinė išviliota suma sudarė daugiau nei 4500 Eur.

„Investicinis sukčiavimas – metodas, kuriam geriausias ir kone vienintelis priešnuodis yra kritinis žmogaus mąstymas. Pavojaus signalas turi įsijungti tą pačią akimirką, kai su asmeniu susisiekia nepažįstamas žmogus ir pasiūlo investuoti su didelio pelno garantija ir minimalia rizika. Kiekvieną investiciją lydi rizika: kuo didesnė grąža – tuo didesnė rizika, ir investicijų sėkmė negali būti garantuota. Be to finansų įstaigos neteikia atsitiktinių pasiūlymų investuoti gyventojams telefonu ir juolab konsultacijų šia tema, jei pats gyventojas dėl to nesikreipė. Jei žmogus jau susivokė, kad įklimpo į finansinio sukčiavimo schemą, svarbu nedelsiant apie tai informuoti policiją ir kredito įstaigą“, – komentuoja Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Ji priduria, kad tiek Lietuvos bankų asociacija, tiek kiti finansų rinkos partneriai nuolat viešumoje teikia informaciją apie finansinio sukčiavimo metodus, mastą ir rekomendacijas, kaip išvengti susidūrimo su finansiniais sukčiais. „Tikiuosi, kad edukacija ir mūsų visų pastangos ugdant gyventojų finansinį raštingumą duos laukiamų rezultatų ir gyventojai taps atsparesni piktavalių pinklėms“, – sako E. Čipkutė.

Tiek apie investicinį sukčiavimą, tiek apie kitus finansinio sukčiavimo metodus informacijos galima rasti svetainėje www.atpazinksukciu.lt, čia pat galima pranešti ir apie sukčiavimo atvejus el. paštu [email protected]. 

Kaip veikia investiciniai sukčiai?

Investicinio sukčiavimo schemos – sudėtingos, o ryšys su potencialia auka užmezgamas palaipsniui ir pasitelkiant įvairias manipuliacijas. Gyventojas gauna netikėtą pasiūlymą investuoti platformoje, kuri žada didžiulę grąžą ir neįtikėtinai mažą riziką. Jei žmogų pavyksta sudominti – iš pradžių siūloma investuoti nedidelę, iki kelių šimtų eurų, sumą, kartais netgi pademonstruojama pirmosios investicijos grąža neva asmens sąskaitoje, kuri iš tikrųjų yra sukčių kontroliuojama sąskaita. Piktavaliai įgauna aukos pasitikėjimą, pereina prie draugiško bendravimo tono, apsimeta esą geranoriški „asmeninių finansų patarėjai“.

Žingsnis po žingsnio iš žmogaus pradedama reikalauti vis didesnių sumų, tikinant, kad tik taip asmuo sulauks žadėto milžiniško uždarbio. Sukčiai įtikina bendravimą perkelti į pokalbių programėles, tuomet pradeda daryti vis didesnį psichologinį spaudimą aukai, reikalaudami investuoti vis daugiau ir nesidrovėdami netgi siūlyti skolintis iš artimųjų, pažįstamų žmonių ar greitųjų paskolų įmonių.   

Neretai apgaudinėjami žmonės šiame etape jau susivokia įkliuvę į spąstus, tačiau net ir tada artimiesiems bei policijai nepraneša apie sukčiavimo atvejį, kadangi jaučia gėdą arba yra įtikinti, jog tokios informacijos atskleidimas atims iš jų būsimus „turtus“.

Jei žmogus primygtinai paprašo išmokėti investuotą sumą, finansiniai sukčiai paprastai dingsta. Bet visa schema nebūtinai tuo pasibaigia: sukčiai dar gali sugrįžti „gelbėti“ fiktyvių investicijų, prisistatydami, pavyzdžiui, policijos atstovais ir siūlydami išeitį su sąlyga – dar papildomai sumokėti „administracinių mokesčių“.

Pagrindiniai investicinio sukčiavimo požymiai

• Žadamas pernelyg didelis pelnas su minimalia rizika. Investuojant iš tikrųjų, didesnė grąža reiškia ir didesnę riziką.
• Neaiški „investavimo bendrovė“. Sukčiai prisistato įmonių, apie kurias bazinės informacijos – tokios, kaip finansinės ataskaitos –  neįmanoma rasti internete, atstovais.
• Skubotas sprendimų priėmimas. Sukčiai ragina veikti greitai, manipuliuodami pažadais, kad „tokių progų daugiau nebus“.
• Pasiūlymas skamba geriau, nei tai įmanoma. Telefonu žadami milžiniški turtai – beveik visada apgaulė.  
• Slaptumas. Sukčiai įkalbinėja nepasakoti aplinkiniams apie „investicijas“, tikindami, jog informacija „konfidenciali“. Tai – pagrindas įtarimams.
• Netikėtumas. Jei niekada nesidomėjote investicijomis, atsitiktinis ir netikėtas pasiūlymas veikiausiai yra bandymas apgauti.

Pagrindinės rekomendacijos, kaip išvengti investicinių sukčių

• Kritiškai vertinkite kiekvieną netikėtai gautą pasiūlymą investuoti. Jei žadama didžiulė grąža – pasidomėkite apie rizikas. Jei rizikos ignoruojamos arba nuvertinamos, greičiausiai susidūrėte su sukčiais.
• Tikrinkite pasiūlymą: peržiūrėkite Lietuvos banko viešai skelbiamus licencijuotų ir reguliuojamų finansų valdymo įmonių sąrašus. Ieškokite atsiliepimų apie pasiūlymą ir domėkitės, ar nėra jau anksčiau nukentėjusių žmonių įspėjimų.
• Neskubėkite ir apgalvokite. Spaudimas pernelyg greitai priimti sprendimus ir patikėti savo asmenines lėšas nežinomiems subjektams – apgaulės požymis.
• Išsiaiškinkite lėšų grąžinimo sąlygas – visuomet domėkitės, kokiomis sąlygomis ir kada galėsite atsiimti investuotas lėšas.
• Saugokite asmeninę informaciją. Netikėtai gavę pasiūlymą investuoti, niekada neatskleiskite savo asmeninės ar finansinės informacijos.
• Naudokitės tik oficialiais bendravimo kanalais ir nesileiskite į bendravimą privačiomis žinutėmis ar pokalbių programėlėse. 

Lietuvos bankų asociacijos rengta informacija

Informuojame, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis,  užsienio valstybių rezidentams išmokamos palūkanos už indėlius priskiriamos A klasės pajamoms, kurios yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM). Todėl LKU grupės kredito unijos, išmokėdamos palūkanas už indėlius užsienio rezidentams (nenuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams), automatiškai išskaičiuoja  15 proc. dydžio GPM.

Jeigu gyvenate valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra pasirašiusi Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį (DAIS), galite susimažinti taikomą GPM tarifą. Tam reikalinga susisiekti su savo LKU grupės kredito unija ir pateikti FR0021 (DAS-1) formos prašymą. Forma galioja tik tais kalendoriniais metais, kuriuos nurodo užsienio valstybės mokesčių administratorius.

Atkreipiame dėmesį, kad kredito unija nuo Jums išmokamų palūkanų automatiškai išskaičiuos GPM. Tačiau pasibaigus kalendoriniams metams, Jūs turite teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) su prašymu grąžinti išskaičiuotą GPM už palūkanas. Primename, kad palūkanų pajamos, neviršijančios 500 eurų per mokestinį laikotarpį, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Užsienio valstybės rezidentai šia lengvata gali pasinaudoti tik kalendoriniams metams pasibaigus.

Jeigu turite papildomų klausimų, maloniai prašome kreiptis tiesiogiai į savo kredito uniją.